Na, o dabar turbūt prie svarbiausio - apie ką bus šitas blog'as ir kokio velnio aš jį keverzosiu?
Ogi rašysiu apie paprastą dalyką - savo mėnesio pykčius ir skyrybas su kelnėmis ir draugystę su sijonais, suknelėmis ir viskuo, kas neturi klešnių ir geba plevėsuoti vėjyje. Atrodo, kas čia ypatingo? Na, gal ir taip. Bet visuomet maniau, kad atėjus pavasariui ir saulei pagaliau ėmus kiek labiau lepinti, o sesijos ir raštadarbių deadline'ų baubam vis labiau gąsdinant savo nenumaldomu artėjimu , reikia bent kokio mažo dalykėlio, mažo iššūkio sau pačiai ( nes išsilaikyti sesiją greitai ir neskausmingai - iššūkis nenuginčijamai didelis) , kad galva nesprogtų ir pavasariu pasidžiaugt kažkaip visgi pavyktų. Tad kodėl gi neišsikėlus tokio iššūkio - artėjant paintensyvintam mokslo šaknų graužimui ir norui mėnesiui pavirsti į penkiais-dydžiais-per-dideliame džemperyje skendintį nešvarius-plaukus-į-bizytę-susirišusį monstrą pakovoti prieš šitą norą ir vasarą pasitikti sijonuotai? Atrodo, laimėtų visi - būtų pajudinti mano spintos resursai, būtų proga prisipirkti spalvotų pėdkelnių, kad nuotaika būtų geresnė, vyrai visuomet nudžiunga sijonus pamatę (musied tikisi, kad vėjas kokį kartą negailestingai jį pakels ir jie galės kvatodami sau po nosimi niūniuot "sijonėlis pūstas, matosi kopūstas" ), o ir tai bus proga labiau pasitempti. Na, nes juk pavasaris, reikia iš to užsitęsusios žiemos, sunkių batų, pūkinių striukių ir kelnių kevalo išlipti!
Tiesa, manau, jog dar reikėtų pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo. Tepasakysiu tik tiek, jog idėja nėra visiškai nauja ir skaičiuoja jau trečius metus. O kas,kaip ir kodėl atsirado, papasakosiu kitame įraše.
Vienas lauke - ne karys, tad labai kviečiu visas palaikančias burtis į sijonuotųjų armiją. Nes pats laikas yra leisti džinsams pailsėti. : ) Kviečiu visas visas ( tiesa, ir visus - nepamirškime škotų ir jų kiltų, po kuriais, kaip šnekama, jie nėra linkę dėvėti dar kažko. Och, šelmiai, hehe.). Monika, viena iš idėjos bendraautorių, laukia jūsų snukiaknygėje prisijungiant prie sijonuotųjų armijos štai čia:
https://www.facebook.com/events/376370502477912/?fref=ts
ir čia:
https://www.facebook.com/GeguzeMenuoBeKelniu?fref=ts
,o ašai lauksiu Jūsų čia. :)
Na, o dabar mažas to do list:
- Atlikti spintos reviziją ir suskaičiuoti Vilniuje reziduojančias sukneles bei sijonus
- Atnaujinti pėdkelnių įvairovę
- Paslėpti džinsus ir kitas kelnes, kad nekiltų pagundų
- Daug daug daug šypsotis ir neleisti darbų gausybei manęs įveikti
- Laukti gegužės ir sijonuotojo iššūkio pradžios! :)
Taigi, iki gegužės pradžios liko savaitė. O tada - ate ate, kelnės, sveika darbų gausybe, įveikiama sijonuotosios Medos!
Kol kas tiek. Čiau čiau. Pats metas kibti į tarptautinių santykių teorijų seminaro medžiagą. Stay tuned !
P.S. Sijonų teikiamas teigiamas poveikis pastebimas labai greitai. Šiaip dažniausiai draugauju su kelnėmis tad labai malonu, kai pamatai, jog aplinkiniai pastebi mažus pokyčius - šiandien, nors ir ne gegužė, universitetan keliavau su sijonu ir gavau pagyrų iš vieno turbūt nepastabiausių kurso draugų. Matyt, ir vyriškoji lytis tiek pavasario, tiek sijonuotų moterų yra išsiilgę.
 |
| Plakatų nešiojimo linksmybės |
P.P.S. Žadu iliustruoti savo sijonuotą nuotykį nuotraukomis, kad būtų paskata ir man pačiai nenusižengti. Ta proga pridedu pirmąjį , kad ir priešgegužinį kadrą iš šios dienos džiaugsmų. ( Taip, aš mėgstu leopardus. miau).
Apkabinimai ir linkėjimai iš sostinės,
M.
