 |
| Linkėjimai iš Kauno! |
O sijonų akcija tęsiasi. Nors kartais kyla pagunda šokt į džinsus ( et, tai taip patogu, kai nieko nespėji!) , kantriai kovoju prieš savo tinginystę. Tiesa, kai labai jau tingiu galvoti, ką rengtis, puošiuosi juodai. Na, kad ir va, šeštadienio rytą pramiegojau atsikelti į TSPMI Menų Ministerijos spektaklio, skirto Politologų dienoms 2013, repeticiją , tad reikėjo strimgalviais susiruošt ir skuost senamiestin, negana to, dar ir nepamiršus prigriebt dantų šepetuko, mat su netikėtais reikalais po to reikėjo lėkt Kaunan. Tatai tam reikalui puošiaus juoda megzta suknute, nukosėta iš mamos spintos. Praktiška, patogu, ir puikiai tiko prie taip kol kas apgaulingai besimainančių orų.
Sekmadienis turėjo būti puikus ir sijonuotas, obettačiau, mano sveikatos bėdos kiek pakišo koją. Repeticijon ( nors spektaklis turėjo įvykti pirmadienį) nebenukeliavau. Turėjau ir išsimatuoti aibę sijonų iš puikiosios JKamilytos amazing wardrobe, bet pačiame įkarštyje pakirto sveikatos baubai ir teko skubiai lėkt namo ir vakarui pasirinkti lovos režimą. Anyway, porą kadrų padaryta, jais pasidalinsiu ryt, o kol kas galiu pasakyt tik tiek - labai puikūs ir dailūs, madingi, ir (!) tikrai nebrangūs rankų darbo sijonai! Na, bet daugiau - netrukus.
O vakar (pagaliau!) prasidėjo Politologų dienų savaitė. Įdėta galybė triūso, apie miegą galėsiu pagalvoti taip pat vėleliau, užtat kiek įdomybių laukia! Ir visas jas reikia šturmuoti ne kaip kitaip, o sijonuotai. Taigi, šitą šturmą pradėjau su mylimu retrovu sijonu bet dar retrovesniais, mano Instituto spalvų marškiniais. (ha, imu manyti, kad popieriniai puodukai su karštu gėralu jame, kad ir kaip anksčiau iš jų šaipydavaus, ima tapti neatsiejama mano dalimi), o pirmą kartą šiaips metais žingsniuojant gatve be pėdkelnių iš tiesų pajutau, kad pavasaris ( o ir tinginystė, pripažinkim), jau kaip reikalas beldžiasi į mūsų duris! Tiesa, pasigirsiu - net ir spektaklyje neišdaviau savo sijonuotojo plano. Kadangi mano moteriškė buvo gana šizova ir trenkta ( ak, kaip netikėta- juk tai Parulskio tekstai!), ilga juoda Mirtišės suknelė puikiai tiko. O ir pats pasiruošimas buvo kupinas netikėtumų. Repetuodavom Prancūzparky, tekstai buvo atsitiktinai internete rastos 7 Parulskio esės, kurias, visų nuostabai, pavyko sujungti į vieną nuoseklią istoriją, susirinkt visiem būdavo sunku, tai sveikatos bėdos pakišdavo koją, o spektaklio dieną mūsų idėjos autorė atsidūrė... ligoninėje. (tikiuosi, tau dabar geriau, gerbiamoji!) Obettačiau viskas pavyko lyg ir neblogai. Daug kalbėjau apie tylą. Ir pačią privertė apie ją susimąstyt. Iš tiesų, jei reiktų pasakyt, ką vertinu labiau - muziką ar tylą, reiktų gerokai pamąstyti. Na, o štai čia - kadras iš mūsų spektaklio "Dar vienas patarimas malonumo siekiantiems skaitytojams", o aš lekiu kaistis pusrytinės arbatos ir šiaušt Institutan dar vienai renginių kupinai dienai!
P.S. laukiam visų visų - tiek sijonuotųjų, tiek ne. Programą galit rast snukiaknygėj, PoDi puslapy. Pasakysiu tik tiek kad šiandien padiskutuosim su JAV ambasadore, sužinosim apie džiazą kaip politiką, paprotmūšiausim, o vakare leisimės į ekskursiją po naktinį Vilnių! O kažkada reiktų ir pasimokyti. Ak, padovanokit man kas savaitę laiko!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą