Nerašiau kurį laiką, nes, na, nors ir buvau sijonuota, gyvenau bibliotekoj, mat šiandieną reikėjo priduoti vieną iš
mylimų raštadarbių. Visgi, galiu leteną prie širdies padėjus pasakyt, kad daugiau nebenusidėjau, ir trūnijau bibliotekoje sijonuota.
 |
| pirmadieniais lyja. |
O šiandien.. šiandien yra baisaus pirmadienio diena. Toks jausmas, it iš kokio medžio iškritus, volu pervažiuota, ir iš keptuvės per galvą trenkta, ir laiptais nusiridenusi šiandien esu O jei jau nesiseka, tai neseka. Pramiegoti atsikelti ryte, atsikėlus pamatyti, kad tave išbėrė nuo šokolado, pradėjus šukuotis plaukus pamatyti kuokštais krentančius plaukus - tai tik ryto perliukai. Kai stovint duše dingsta elektra, o bekepdama omletą sugebi ant nuogos kojos užsipilti karšto aliejaus iš keptuvės - irgi neblogai. Kai kulniuojant į fakultetą priduoti mylimo raštadarbio ir paskaiton, nauji batai ima trinti keisčiausiose vietose, irgi ne kažką. Kai sužinai, kad iš darbo gavai sąlyginai per mažai. Kai pridavus raštadarbį prisimeni, kad ne taip užrašei jo pavadinimą. Kai susiginčiji bibliotekoje su gera drauge. Kai sėdi bibliotekoje, bet nieko nepasidarai, o darbų daugiau, nebu aprėpti galėtum. Kai tave užklumpa lietus, ir vienąkart autobusas tau nušvilpia prieš pat nosį, kitas vėluoja geras 10 minučių, o kol jojo lauki, baigia lyti. Kai negali susikaupti darbui. Kai beprotiškai nori saldumynų, o tavo saldumynų stalčiukas lyg tyčia, tuščias. Atrodo, jei dar kokia velniava nutiktų, nebesistebėčiau. Taip ir sėdi nosį nukabinęs.
Na, bet kaip nors. Gal bus geriau - lietus, sako, gerai - po karščų nuplauna gatvės dulkes ir spalvos atrodo ryškesnės, o po liūdesėlių debesėlių turi ateit saulėtos ir šypsningos (ar bent jau produktyvios) dienos. Kažkodėl mano suknelė šiandien mėlyna, kaip ir lietus, ir kažkodėl prisiminiau Atikos dainą "Sekmadieniais lyja". Na, nors šiandien ne sekmadienis, bet lijo. O po to viskas bus geriau - ir spalvos ryškesnės, ir dienos geresnės. Na, nes kas pakels šuniui uodegą, negu jis pats.
Ta proga keliauju skaityti seminarų dalykėlių.
Vaje, kaip to laukiu.
Miau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą