Tatai, kad užu savaitėlės turim priduoti gremėzdišką lyginamosios politikos darbą, spaudžia galvą. sunku suprast, kaip nuo nulio gali išgimdyti trisdešimt su kapeikom puslapių. Bandai skaityti, atsidarai melejuonus tabsų, o galvoje skamba... ne, ne beždžionėlė su lėkštėm, o miauksintis batmanas. Nežinantiems spausti čia . Obettačiau, bent jau kažkas vyksta. Tsakant, svylanti sėdimoji yra puikiausia mūza. Meldžiu , kad jinai ateitų.
Na, o apie (tragi)komedijas. Šiandien ryte eidama centran išgerti rytinės kavos su drauge ir pasidžiaugti saulute ( kurios, beje, buvo!) užsiskaičiau žinutes, kurių lyg tyčia, prigūžėjo bent keturios, mėginau būti barbė devyndarbė ir daryti viską vienu metu eidama, ir... atsipeikėjau tik tada kai iš inercijos kakta rėžiausi į stulpą, atšokau, ir bandžiau jį ( nežinau kodėl) nustumti nuo savęs ( lyg tai būtų įmanoma) , nes, ak, niekšelis, pastojo man kelią. Susigėdau po akimirkos, kai už manęs einant moteriškė sukikeno ir paspartino žingsnį. Juokinga pasidarė ir man. Tad taip ir pradėjau dieną - ne maišu trenkta, bet į stulpą atsitrenkusi, heh.
Kitas juokas buvo, kai jau iš paskaitų keliaudama namų link ėjau takeliu ir pane užpuolė (!) keturios šišės, bitės ar kas ten bebūtų - buvo baisios ir zvimbė. sukiojo aplink ratus it kokie ereliai aplink auką, o aš mosavaujau letenėlėmis it per kokį genties šokį. Turbūt būčiau taip ir nuėjusi, jei ne pora ant šaligatvio sėdinčių vyrukų, kurie pradėjo kvatoti. Na ką gi. Jiems linksmiau, aš pasimankštinau.. gal ir nieko.
Tatai sėdžiu ir bandau save motyvuoti darbui. Kaip motyvuojat save jūs? Skanią vakarienę jau sulapnojau, viską išsivaliau... Reikėtų dirbt. Tik kaip? Ale net pradėjau mąstyt apie rytojaus sijoną.
Na, o jei kabant apie sijonus - manieji įgavo tendenciją trumpėti. Šiandienos mėlynasis yra tikras šmikis, mat mėgsta kilt viršun, kai einu. Tad reikia atsargiai pėdinti, kad netyčiom pernelyg daug nepademonstruočiau pasauliui, hah. štai džiaugsmingas kadras, kuriame nežinia kodėl laimingos ( turbūt čia gulbės giesmė) moteraitės pozuoja su ponu Raginu. Kas yra ponas Raginas? Dėdė mokslininkas, su kurio metodais galbūt draugausim. Kodėl toks? Nes Guoda ( moteraitė dešinėje) turi lakią vaizduotę.
O vakar per lietų lapnojau su vienu iš savo odinių sijonaičių kolekcijos. Na, nežinau. Jaučiu aš kažkokią jiems trauką. Pirmąjį ( tai va tą, vakarykštį) įsigijau 15, kai svajojau lėkt į festivalį . Festivalin tada dar nekeliavau, užtatai odinukų liga prasidėjo. Turiu dabar 4. Paskutinis spintoj atsirado man Erasmusaujant Ispanijoj, kai keliavom po Granadą, man buvo liūdna, ir , kaip tikra moteris, užsiimiau pirkinių terapija.
Vakarykštis džiausgmas - pakeliui į Trakų stotelę rastas ponaitis Pikachu. Beveik toks pats mielas, kaip ana va šitas
Tik be saldainio ir vienišas ant baltos sienos. Et. Patinka man tokie atradimai. Šitas beveik toks pat kietas kaip tas kačiukas ant sienos Pilies ir Dominikonių gatvių sankryžoj prie arbatinukų sienos. Hehe.
Na ką gi, reiktų kaip ir mūzų gaudyt ir darbus nusidirbt. Ar bent jau pradėti. Ei, o kas jus įkvepia? Žalia žalia pro langą, jau beveik atėjo laikas mėlynos nakties, o aš taip norėčiau mūzos ant peties. O sijonuotos ir bibliotekos gyvenimu pagardintos dienos vis bėga.
P.S. Dienos praradimas - nors buvau realiai vos keli šimtai metrų nuo paties įvykių centro, per sėdėjimą paskaitose nemačiau garsiojo Mičo Bakenono. Liūdesėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą